Monopolį, kalbant apie maisto astronautams gamybą, nuo pirmųjų misijų į kosmosą turi amerikiečiai. Tačiau tai gali pasikeisti. Lietuviška įmonė „Geld Baltic“ 2024 m. gavo Europos kosmoso agentūros (EKA) finansavimą inovatyviems užkandžiams kosmoso misijoms kurti ir testuoti. Tiesa, įmonės vadovės Lauros Kaziukonienės teigimu, uogų ir daržovių kubeliai kartu su liofilizuotais šaltibarščiais į Žemės orbitą visų pirma kils su komercine misija, tai įvyks jau 2026 m. vasarį.

„Šitas kubelis yra 1×1 cm. Čia yra su burokėliais, tai, pavyzdžiui, vienas burokėlis viename kubelyje. O čia, pavyzdžiui, su 10 aviečių“, – Panevėžyje gaminamus produktus pristato L. Kaziukonienė.

Tokius koncentruotus daržovių ir uogų kubelius, papildytus inovatyviais baltymais, įmonė ruošia ir astronautams. Galutinis tikslas – kad į tolimąsias misijas, pavyzdžiui, į Marsą, išskridę žmonės lietuvių ištobulintus užkandžius erdvėlaivyje gebėtų pasigaminti patys.

„Kai kalbame apie liofilizuotą maistą, pasaulyje tokių gamintojų yra, o su šitais kubeliais mes esame unikalūs“, – sako L. Kaziukonienė.

Ką astronautai valgo?

Turbūt vienas įdomiausių klausimų, kylančių žmonėms, kai kalbama apie astronautų gyvenimą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), be to, kaip jie miega ar tuštinasi, yra klausimas, ką astronautai valgo.

Pirmieji į Žemės orbitą kilę amerikiečiai ir rusai turėjo tenkintis daugiausia pusiau skystais maisto produktais, supakuotais į aliuminio tūbeles. Dauguma sutiko, kad toks maistas buvo neskanus ir nepatogus vartoti.

NASA ištobulino ir pritaikė maisto gamybai liofilizaciją – džiovinimo šaltyje technologiją.

„Tam reikalingas specialus įrenginys, jame temperatūra krinta iki labai žemos, iki minus 80, ir vakuumu ištraukiama drėgmė. Iš fizikos pusės šnekant, vanduo turi tris fazes: kietą, skystą ir garų, tai mes šitame procese praleidžiam skystą ir iš ledo ištraukiame iš karto garus“, – liofilizacijos principą paaiškina L. Kaziukonienė.

Anot jos, džiovinimas šaltyje sumažina produkto svorį, tačiau palieka nemažai vitaminų – be ilgesnio galiojimo laiko, tai vieni pagrindinių skirtumų nuo termiškai apdorojamo maisto.

„Lieka apie 28 proc. vitaminų ir forma, svoris krinta, mes sakome, apie 10 kartų. Bet čia priklauso nuo produkto, pavyzdžiui, agurkai arba arbūzai sumažėja 25 kartus, o, pavyzdžiui, braškės dydis toks ir išlieka, tik svoris 7 kartus mažesnis“, – aiškina pašnekovė.

Tiesa, pirmieji NASA liofilizuoto maisto bandymai nebuvo sėkmingi. Maisto produktai buvo sunkiai rehidratuojami, jiems paruošti reikėjo karšto vandens, o trupinius reikėjo saugoti, kad jie nesuterštų prietaisų. Visgi, ištobulinus technologiją ir pakeitus įpakavimą, šaltyje džiovinti patiekalai tapo nepamainomi kosmose.

Maistas, kurį šiandien valgo astronautai ir kosmonautai Tarptautinėje kosminėje stotyje, yra arba dehidratuotas (tiekiamas amerikiečių), arba konservuotas (tiekiamas rusų). Patiekalų įvairovė tikrai didelė, 8 dienų valgiaraštį astronautai susiderina prieš misiją.

Į TKS astronautams buvo pristatoma ir pica, be to, yra galimybė išsikepti sausainių. Turint specialiai pritaikytą puodelį, leidžiantį gerti espreso kavą mikrogravitacijos sąlygomis, galima išsivirti kavos. Į kosmosą gabenama ir „Michelin“ žvaigždučių pelniusių restoranų šefų pagaminto maisto.

Svarbi kuo įvairesnė mityba

Kosminė aplinka daro žalingą poveikį žmogaus organizmui: astronautai, kurie ilgą laiką būna kosmose, praranda dalį kaulų ir raumenų masės, apkraunama jų širdies ir kraujagyslių sistema, nes kūno skysčiai persikelia į viršutinę kūno dalį. Šie procesai yra gerai žinomi ir Žemėje – mes juos vadiname senėjimu. Tačiau yra priemonių, kurios gali padėti kovoti su šiais padariniais, dvi svarbiausios yra fizinis aktyvumas ir įvairi, subalansuota mityba.

Deja, neapdoroti vaisiai ir daržovės TKS yra retenybė, nes jie kosmose išlieka švieži tik iki dviejų dienų. Tad rūpinimasis astronautų gerove lieka supakuoto maisto gamintojų rankose.

Gamintojai turi pagalvoti apie tai, kad kosmosui skirtas maistas atlaikytų ekstremalias aplinkos sąlygas, būtų subalansuotas ir efektyvus maistinės vertės atžvilgiu, o kartu šviežias ir skanus.

Šiandien beveik visas JAV ir Europos astronautams skirtas maistas yra gaminamas amerikiečių. Tiesa, yra buvę pavienių projektų – pavyzdžiui, italų kosmosui paruošta kava ar šiemet lenkų astronauto Sławoszo Uznańskio-Wiśniewskio į TKS nugabenti virtiniai. Visgi tik Prancūzų kosmoso agentūra yra kūrusi platesnį meniu Europos astronautams, sako L. Kaziukonienė.

Greitai tai gali pasikeisti, mat Panevėžyje veikianti įmonė „Geld Baltic“ 2024 m. laimėjo Europos Kosmoso agentūros (EKA) suteiktą galimybę testuoti lietuviškus šaltyje džiovintus užkandžius kosminėje erdvėje ir sėkmės atveju siūlyti juos astronautams.

Nuo uogų iki kubelių

L. Kaziukonienė pasakoja, jog nors šaltyje džiovinto maisto verslas prasidėjo nuo 6 lietuviškų uogų, ilgainiui asortimentas plėtėsi.

2019 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) ir bendrovės narių suburta komanda inovacijų konkurse pagamino daržovių ir vaisių kubelių ir pelnė 5 tūkst. eurų premiją. Anot pašnekovės, čia gimė produkto, kuris šiandien ne tik parduodamas parduotuvėse, bet ir siunčiamas į frontą, o greitai kils ir į kosmosą, idėja.

„Aš vaikystėje skaičiau daug mokslinės fantastikos knygų, kaip ten paima piliulę ir suvalgo visą vištą. Ir kadangi jau pradėjome dirbti su liofilizavimo technologija, man kilo mintis tą vaikystės svajonę įgyvendinti, – kalba L. Kaziukonienė. – Ir aš tiesiog nuėjau į KTU ir sakau: „Ar galite sukišti vištą į piliulę?“ Tiesiog tokia ir buvo užklausa. Kišo, kišo, kišo, nesukišo. Nepavyko šito padaryti. Bet bandymų būdu išėjo šitie kubeliai. Paskui mes juos užpatentavome ir būtent jų pagrindu šitas astronautų maistas, kurį mes dabar vystome, atsirado.“

Verslininkė pasakoja, kad, gaminant kubelius, daržovės ar uogos, kurios bus jų sudėtyje, pirmiausia liofilizuojamos, tuomet suspaudžiamos, stabilizuojamos iš žirnių gaunamu baltymu ir surišamos riebalais – kakavos sviestu. Tokia sudėtis yra užpatentuota europiniu mastu.

„Svarbiausia – subalansuota mityba. (...) Vadinasi, turim baltymų, turim riebalų ir kitos dedamosios dalys, t. y. skaidulos, vitaminai ir pan., eina iš tų sausųjų medžiagų, kurios daugiausia dominuoja, tai arba uogos, vaisiai, daržovės, arba pieno produktai“, – aiškina pašnekovė.

Laimėtas konkursas

2021 m. Lietuva įstojo į Europos kosmoso agentūrą ir Lietuvos įmonėms atsirado galimybė gauti EKA finansavimą projektams kosmoso sektoriuje. Susidomėjusi L. Kaziukonienė nuvyko į susitikimą su Kosmoso agentūros atstovais.

„Ir aš papasakojau apie šituos savo kubelius, kaip tik mes tuo metu turėjom jau jų su lervomis ir svirpliais. Lervos irgi lengvai auga, gali būti auginamos kosmose kaip baltymų šaltinis. Išsivystė tiesiog tokia diskusija, kad jie nori sukurti alternatyvą NASA. Europa negamina astronautų maisto, nori surasti, kas galėtų tiekti liofilizuotą maistą. Ir taip žingsnis po žingsnio sako: „Pabandykit, pagalvokit, teikite kokią nors paraišką.“

Ir paraiška buvo pateikta. Tiesa, pirmą kartą nesėkmingai. Visgi antras kartas nenuvylė. Anot pašnekovės, jausmas sulaukus gerų žinių buvo nuostabus: „Be proto džiaugėmės, nes tai buvo labai ilgai lauktas ir didelis laimėjimas.“ Visgi po euforijos pečius užgulė didelė atsakomybė.

„Tikrai buvo pasididžiavimas, bet tai, be abejonės, įpareigoja, nes tai yra nesuvokiamo sudėtingumo procesas, mes dirbame su Kosmoso agentūra, su mokslininkais. Tai kiekvieną mėnesį yra griežčiausio lygio atsiskaitymai ir ataskaitos – jos yra kaip atskiri moksliniai darbai ir dar anglų kalba“, – sako L. Kaziukonienė.

Jos nuomone, Panevėžyje veikianti įmonė sudomino EKA dėl to, kad gamina visaverčius mitybine prasme užkandžius, kuriuos galima valgyti iš karto, o ko nors panašaus astronautai kol kas negauna.

„Visas liofilizuotas maistas teoriškai yra taip paprastai nevalgomas, jam reikia vandens, o tai yra labai sudėtinga kosmose. Mūsų produktai yra paruošti valgyti čia ir dabar. Vadinasi, tu tą didelę koncentraciją suvalgai. (...) Mes kalbame apie visavertį užkandį, – pasakoja L. Kaziukonienė. – Įsivaizduokite, tu ilgai skrendi į Marsą, tai negali valgyti vien tik tų pačių riešutų (šiuo metu TKS prieinamas užkandis) visą laiką. Be to, tu tiek daug jų neišsiskraidinsi.“

Inovatyvūs baltymai

Kosmoso sektoriuje, pasakoja verslininkė, yra dvi kryptys: JAV ir Rytų – Azijos. Amerikiečiai, turintys NASA, mano, kad bet kokie sveikatos sutrikimai, su kuriais astronautai susiduria kosmose, turi būti sprendžiami vaistais. O Azijoje kinai ir japonai teigia, kad reikalinga prevencija pasitelkiant maistą.

„Dabar mes Europos kosmoso agentūroje norime eiti su ta Rytų kultūra, norime daryti prevenciją per maistą, nes mes jau žinome, kad ten trūksta geležies, vitamino C ir pan. (astronautai jų pakankamai negauna – LRT). Ir savo kubeliams mes norime parinkti būtent tokias uogas ir vaisius, kurie duotų maksimalų spektrą mineralų ir tokių prevenciškai reikalingų medžiagų kaip vitaminai, kad būtų palaikoma tinkama kūno būklė“, – teigia L. Kaziukonienė.

Visgi pašnekovė atskleidžia, kad pagrindinis projekto, kuriam buvo suteiktas finansavimas, tikslas – į įmonės gaminamus uogų ir daržovių kubelius įterpti inovatyvių baltymų. Anot jos, svirplių ir lervų miltai jau yra nebeįdomus baltymų šaltinis, tad čia reikėjo labai stipriai pasukti galvą.

Pavyzdžiui, vienas lietuvių įmonės užkandžiuose testuojamas inovatyvus baltymas – sintetinis laktoferinas, kurį gamina mikroorganizmai.

„Laktoferinas yra medžiaga, kurios įprastai randama motinos priešpienyje, – paaiškina L. Kaziukonienė. – Tai yra baltymas, proteinas, turintis priešuždegiminių savybių.“

Be to, baltymų bandoma gauti ir iš specialiuose reaktoriuose auginamų bakterijų, kurios pasisavina ore esantį CO₂.

„Šis mikroorganizmas auga chemoautotrofiškai – energijos gauna ne iš saulės, kaip augalai, o iš H₂ – vandenilio, o anglies šaltinis – CO₂. Visa medžiaga (mikroorganizmas, CO₂, vandenilis, mineralai) patenka į bioreaktorių, kuriame mikroorganizmai dauginasi pastovioje terpėje, panašioje į aludarystės procesą, bet vietoje cukraus mainais naudojamas CO₂ ir H₂. Kai kultūra sutirštėja, mikroorganizmai izoliuojami, pašalinamas vanduo ir lieka baltyminiai milteliai (65–78 proc. baltymų)“, – aiškina L. Kaziukonienė.

Anot jos, šių baltymų gamyba užsiima įmonės partneriai užsienyje. „Čia jau yra pasaulinės inovacijos. Ir tam, kad jie [inovatyvių baltymų gamintojai] pradėtų su mumis šnekėtis, mums reikėjo juos labai labai įkalbinėti“, – LRT.lt sakė L. Kaziukonienė. Pasak jos, į ilgas misijas išskridę astronautai erdvėlaivyje galėtų patys pasigaminti šių baltymų.

Pašnekovės teigimu, projekto pabaigoje įmonė turi pateikti tris kubelių su skirtingais baltymais versijas.

„Pradžioje turėjome pateikti 25 alternatyvius baltymus. Kosmoso agentūra atsirinko, jų nuomone, 9 tinkamiausius. Ir dabar mes toliau dirbame ir liks tik 3“, – sako L. Kaziukonienė.

Apie ką svarbu pagalvoti kuriant maistą kosmosui?

Pašnekovė pasakoja, kad vienas svarbiausių reikalavimų, šiandien keliamų astronautų maisto gamintojams, yra ilga produktų galiojimo trukmė, tik toks maistas galėtų keliauti kartu su žmonėmis į ilgas tarpplanetines misijas. Be kita ko, tokio maisto pasigaminti astronautai turi sugebėti ir patys.

„Vienaląsčiai, visokie dumbliai greitai auga. Raketoje galima auginti vadinamąją spiruliną, galima lervas auginti, dar ką nors, tada juos liofilizuoji, lieka visa maistinė vertė. Liofilizacija ištraukia vandenį, tai tu su tuo vandeniu gali vėl auginti kokį nors želmenį. Išeina ciklas, – pasakoja L. Kaziukonienė. – Galbūt ten, sakykim, uogų miltelių galime išsiųsti, bet svarbu, kad dalį proteino paimtų iš vienaląsčių ar dumblių.“

Be kita ko, yra ir kitų į kosmosą siunčiamam maistui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, astronautus neigiamai veikia druska, tad jos kiekis turi būti kiek įmanoma labiau sumažintas, sako pašnekovė.

Anot jos, žmonėms kosmose sutrinka skonio receptorių veikla, tad viskas turi būti daug intensyviau, aštriau. Be kita ko, išraiškingesnio skonio maistas yra svarbus ir dėl emocinių aspektų.

„Emocinis lygmuo nepaprastai svarbus astronautams, kareiviams, alpinistams. Atsidūręs ten, kur yra specialios, kritinės sąlygos, žmogus su maistu gali mažinti savo vienišumo jausmą. Šitas aspektas nepaprastai svarbus psichologiškai. (...) Tai skatinama per chemines reakcijas, per prisiminimus. Tad viskas esant specialioms sąlygoms turi būti intensyviau, – pasakoja liofilizuotą maistą gaminančios įmonės vadovė ir priduria: – Kai siunčiame į karą šituos energinius [kubelius] su kava, jie realiai normaliomis sąlygomis nelabai valgomi, nes yra labai labai intensyvaus skonio. Atsiliepimai iš karo: „Tik jūs nemažinkite šito intensyvumo.“

Su komercine misija kils 2026 m. vasarį

Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys astronautai susiduria su šimtus kartų didesne radiacija nei ant Žemės esantys žmonės. Tačiau radiacija veikia ne tik žmones, bet ir visa kita, kas yra kosminėje stotyje, pavyzdžiui, bakterijas, jos greičiau mutuoja, kai kurios greičiau auga. Tad nenuostabu, kad ir maistas, kuris keliamas į Žemės orbitą prieš duodant jo astronautams, turi būti gerai ištirtas, siekiant išsiaiškinti, kaip jį paveiks nežemiškos sąlygos.

„EKA dabar mums moka už mokslinius tyrimus, paskui jei viską padarome, kad tinka ir panašiai, tada Europos Sąjunga tiesiog perka. Yra misija ir jie pirks jau ištobulintą produktą. Dabar visas finansavimas yra skiriamas moksliniams tyrimams“, – aiškina L. Kaziukonienė.

Jos teigimu, šių metų gruodžio 4 dieną turės būti patvirtinti galutiniai lietuviškų užkandžių receptai ir geriausiu atveju į kosmosą kaip EKA projekto dalis produktas pakils 2028 metais.

Visgi L. Kaziukonienė džiaugiasi, kad galbūt su komercine misija inovatyvus užkandis į Žemės orbitą bus iškeltas ir anksčiau – 2026 m. vasarį.

„Bus siunčiama, pabus kosmoso sąlygomis (...). Grįžus mes ištirsime, kas ten darosi. Teoriškai viskas turėtų būti gerai, nes liofilizuotas maistas jau visas yra pakeltas, išbandyta daug kas, ta technologija tinka, bet vis tiek reikia patikrinti, kaip mūsų šituos kubelius, kurie yra dar susieti su kitais komponentais, veiks kosmoso aplinka“, – pasakoja ji.

Pašnekovė atskleidžia, kad su šia misija į kosmosą planuojama siųsti ne tik kubelių, bet ir liofilizuotų šaltibarščių, tai bus nedidelis lietuvybės ženklas beribėje erdvėje.

„Turime vadinamąjį „Pink soup“ festivalį, šaltibarščiai yra, galima sakyti, mūsų nacionalinis patiekalas, – sako L. Kaziukonienė. – Be to, jie gaminami su kefyru, probiotikai išlieka po liofilizavimo. Tai yra proteinas. Burokėliai turi geležies, kiaušiniai – baltymų, dar yra agurkų. Tai maistine prasme yra geras produktas.“

Siunčia į Ukrainą

Šįmet užpatentuotus kubelius Panevėžyje įkurta įmonė kuria ne tik kelionėms į kosmosą. L. Kaziukonienė pasakoja, kad, pridėjus papildomų baltymų, kofeino, skaidulų ir kt., kubeliai tampa ekstremaliomis sąlygomis Žemėje gyvenantiems žmonėms tinkamu užkandžiu. Šiandien įmonė savo produkciją – užkandžius ir liofilizuotus patiekalus – tiekia į Ukrainos frontą, pradeda bendradarbiauti ir su Lietuvos kariuomene.

„Mes ne kartą jau esame vežę į Ukrainą. (...) Kareiviai valgo vien sausus davinius, visokius konservus, jiems taip norisi tokio intensyvaus maisto. (...) Kaip sakome, niekada niekas neatstos mamos pagaminto maisto prie šeimos stalo, bet yra tokių situacijų, kai tu jo neturi ir tau reikia kokių nors funkcijų, o aplinkybės daro įtaką. Tai tada mūsų šitie kubeliai tampa įdomūs, nes jie yra labai didelės koncentracijos ir jie yra natūralūs, turi didelę maistinę vertę“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad, keičiantis karo pobūdžiui, svarbu bus ieškoti mažai sveriančio maisto alternatyvų.

„Dabar vyksta dronų karas, o dronai ne tik bombas pristato. Dronai pristato ir maistą, tai sėdi kareiviai apkasuose, jiems reikia atskraidinti maistą. Įsivaizduokite, dabar skraidina konservų pakuotę ir skraidina 10 gramų. Vadinasi, gali atskraidinti daug daugiau maisto“, – pasakoja L. Kaziukonienė.

Stebina azijiečius

Pradėjusi vos nuo kelių uogų, daugiau nei 8 metus Panevėžyje veikiantis įmonė šiandien išsiplėtė iki 36 darbuotojų ir 1 500 produktų, kurie keliauja į skirtingas pasaulio šalis. Pašnekovė džiaugiasi, kad azijiečius itin žavi Panevėžyje gaminami džiovinti ledai.

„Mes paimame tikrus ledus, dirbame su lietuvių gamintojais. Ledus susipjaustome ir liofilizuojame (...). Čia ledas tampa kaip saldainis, kaip inovatyvus saldumynas. (...) Tokių pramoninių [ledų] gamintojų yra tik Amerikoje. Tai Europoje mes kaip ir vieninteliai rimti ledų gamintojai“, – sako „Geld Baltic“ vadovė L. Kaziukonienė.

Straipsnį paruošė LRT