Sultinga morka ar saujelė uogų, virtusios kubeliu, kuriame išsaugotos visos maistingosios medžiagos, džiovintas kefyras ar net mėsos gaminiai… Tokius netikėtus produktus kuria lietuviška įmonė „Geld Baltic“, daliai smalsių lietuvių pažįstamo prekės ženklo „Super Garden“ savininkė. Skanius, sveikus, novatoriškus skanėstus gali išbandyti visi panorusieji, nes populiariausi „Super Garden“ gaminiai puikuojasi ir prekybos tinklų parduotuvių lentynose.

Beje, būtent prieš keletą metų pradėtas bendradarbiavimas su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ įmonei ir jos prekės ženklui padėjo itin sustiprėti, kurti vis drąsesnius gaminius ir net siekti pasaulinės lyderystės savo srityje.

Startavę su keliais produktais, artėja prie 100

„Super Garden“ ženklu pažymėtas šaltyje džiovintas (kitaip – liofilizuotas) gėrybes pristatanti UAB „Geld Baltic“ dar išties jauna – įkurta 2016-aisiais, kai Laura Kaziukonienė, įmonės steigėja ir vadovė, nutarė keisti tuometinę savo karjeros kryptį. Įdomu, jog iki tol Lietuvoje jau buvo bandymų liofilizuoti įvairius produktus, tačiau itin mažais kiekiais, labiau iš „mokslinio intereso“, pasakoja pašnekovė. Galima sakyti, jog būtent dėl to, kad L.Kaziukonienė susidomėjo šiuo itin moderniu konservavimo būdu ir nebijojo rizikuoti, dabar bet kuris lietuvis – paprastas pirkėjas ar profesionalus šefas – gali mėgautis Lietuvoje liofilizuotomis įvairiausiomis gėrybėmis, eksperimentuoti su jomis virtuvėje. Pasak pašnekovės, įmonė startavo su 6 produktais, o dabar jų skaičiuoja per 80, tačiau tai ne pabaiga, nes eksperimentavimas, naujienų kūrimas yra tapęs savotišku įmonės varikliu. L.Kaziukonienė pasakoja, jog per trejus metus nuo 2016-ųjų įmonė augo net 10 kartų, plėtėsi, modernėjo ir įmonės gamybos cechas, esantis Panevėžyje.

Astronautų maistą pavertė kasdieniu produktu

Nuo kokių gaminių prasidėjo įmonės istorija? Pasirodo, nuo puikiausiai mums visiems pažįstamų uogų – braškių, aviečių, mėlynių, kurias pirmiausiai ir imta liofilizuoti. „Geld Baltic“ vadovė šypsosi prisimindama, kad šaltyje džiovintomis uogomis susidomėjo tada, kai jos vaikai pirmiausiai suvalgydavo šias gėrybes iš pirktinių pusryčių košių. Tada ji ėmė smalsauti, kur tokių galima įsigyti, vėliau – kokia gi ta džiovinimo šaltyje technologija, kiek ji sudėtinga, kas tuo užsiima. Paaiškėjo, kad šioje verslo nišoje erdvės dar tikrai yra.

Kas išrado liofilizavimo procesą, kurio lietuvišką pavadinimą „džiovinimas šaltyje“ irgi pasiūlė būtent ši įmonė? Anot pašnekovės, džiovinimo šaltyje metodas prieš kelis dešimtmečius buvo sukurtas JAV, Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybos (NASA) iniciatyva. Būtent tokiu būdu konservuoti įvairūs produktai, skirti astronautams. Pastaraisiais metais šis konservavimo būdas itin išpopuliarėjo ir dabar taip ruošiama gausybė produktų bei ingredientų – uogos, daržovės, net pieno ar mėsos produktai. Beje, pastaruosius produktus džiovina ir lietuviai, tačiau pagal specialius užsakymus ar eksperimento tikslais, tad toli gražu ne viskas, kas sukuriama, pasiekia masinį vartotoją.

Išdžiovintose gėrybėse lieka 98 proc. vitaminų Visai nesvarbu, koks produktas bebūtų liofilizuojamas, pirmasis žingsnis yra jį užšaldyti iki - 80 °C temperatūros. Antrojo etapo metu specialiame aparate, vadinamame liofilizatoriumi, vakuumu iš to užšaldyto produkto ištraukiama drėgmė. Ši fazė gali trukti nuo 1 iki 3 parų.

Liofilizuojant išlieka ir produkto struktūra, ir spalva, ir maistinė vertė.

Kaip paprastai paaiškina L.Kaziukonienė, džiovinant tokiu būdu, iš ledo pašalinamas garas, taip peršokant vandens fazę. Tuo ir paaiškinama, kodėl liofilizuojant išlieka ir produkto struktūra, ir spalva, ir maistinė vertė. Džiovinimas šaltyje laikomas pačiu efektyviausiu konservavimo būdu, mat produkte lieka net 98 proc. vitaminų.

Nors didžiausių pirkėjų simpatijų iki šiol sulaukia populiariosios lietuviškos uogos, ir pačios L.Kaziukonienės, ir įvairių užsakovų iniciatyva šaltyje džiovinamos ir retesnės gamtos gėrybės – šermukšniai, šaltalankiai, aronijos, putino uogos, svarainiai... Kai ką iš jų lietuviai gamina kone vieninteliai pasaulyje.

Verslą augina drąsūs sprendimai ir palaikymas

Įdomių, novatoriškų produktų ir Lietuvos, ir užsienio gamintojai sukuria išties daug, tačiau kai kurie jų pamirštami net nespėję išpopuliarėti. Kokia „Super Garden“ produktų sėkmės paslaptis? Kaip sako L.Kaziukonienė, tuo metu, kai su šiais produktais žengė į mažmeninę rinką, visi kiti liofilizuotų produktų gamintojai siūlė savo gaminius uždarose pakuotėse. Argumentuota, jog būtent tokios apsaugo gaminį nuo tiesioginių saulės spindulių. „Tačiau mes pasielgėme kitaip – pagaminome skaidrią standžią pakuotę su UV filtrais. Standžios jos reikėjo tam, kad trapus produktas nesubyrėtų, o skaidrios, kad pirkėjas pamatytų, kas viduje“, – pasiteisinusį sprendimą įvardija ji.

Vienu iš svarbiausių postūmių, leidusių įmonei patikėti savo jėgomis, augti, L.Kaziukonienė įvardija bendradarbiavimą su prekybos tinklu „Maxima“.

„Tinklo atstovai kreipėsi į mus, tada dar mažyčius, siūlydami (su mūsų produktais – red.) ateiti į parduotuvių lentynas. Mums tai buvo ne tik finansinis pagrindas augimui, tačiau tapo ir lūžio tašku, kai atsirado pasitikėjimas savo jėgomis, buvo gautas impulsas tęstinumui, juk pradėjome bendradarbiavimą su rinkos lyderiu. Jis išties turi puikų matymą, kas vyksta, kokios yra tendencijos, nebijo priimti naujų sprendimų“, – iki šiol besitęsiantį bendradarbiavimą vertina pašnekovė.

Lengvų kubelių saujoje – dienos daržovių ar vaisių norma

Būtent „Maxima“ parduotuvėse pasirodė ir novatoriška „Super Garden“ produktų šeimos naujiena, užkandukai, pavadinti „BITES“, kurti bendradarbiaujant su KTU mokslininkais. Pirmiausiai jie skirti laiko stokojantiems žmonėms, kurie nori pilnaverčio užkandžio, mat mažuose daržovių, uogų ar vaisių kubeliuose sukoncentruota didelė maistinė vertė. Kubeliai ne tik skanūs, bet ir lengvučiai, tad gali puikiai tikti keliautojams, sportininkams.

„Viename „BITES“ indelyje yra daug kubelių, o kiekvienas jų – tai morka, vaisius ar saujelė uogų. Tai tikrai puiki alternatyva norintiems gauti reikiamą daržovių, vaisių ir uogų dienos normą, – pasakoja L.Kaziukonienė. – Svarbu ir tai, kad jie visiškai natūralūs, be jokių priedų“. „BITES“ yra gavęs aukso medalį kaip „Geriausias metų lietuviškas gaminys“, pripažintas ir geriausiu Skandinavijos užkandžiu, mat „Super Garden“ produkcija prekiaujama ir šiame regione, kaip ir Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Šie itin modernūs užkandžiai „Maximos“ lentynose siūlomi šalia populiariausių „Super Garden“ uogų bei mangų, planuojama, jog čia atsiras ir dar viena skani naujiena – šaltyje džiovintų braškių ir bananų mišinys.

Išliko paklausūs ir priminė apie savo lietuviškumą

„Super Garden“ produktų populiarumas kiekvienais metais sparčiai augo, o kokie įmonei buvo šie, pasaulinės pandemijos paženklinti, metai? L.Kaziukonienė teigia, jog jos valdoma įmonė jaučiasi gana tvirtai, mat gamina ilgo galiojimo produktus, augo ir prekyba internetu. „Žinoma, kai buvo karantino pikas, galbūt parduotuvių lentynas darbuotojai pirmiausiai skubėjo papildyti kruopomis, makaronais, gal kartais mūsų produktų ir nebuvo taip matyti, tačiau bendras įspūdis, kad pirkėjai pirko ir kruopas košei, ir uogas joms paskaninti, – sako verslininkė. – Tad nepaisant pasaulinės pandemijos, mūsų verslas toliau plėtėsi, planuojame, kad šiemet augimas bus dvigubas.“ UAB „Geld Baltic“ tapo viena iš daugybės įmonių, prisidėjusių prie „Maxima“ inicijuotos kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“, nes, pasak L.Kaziukonienės, artima pasirodė ir pati jos idėja, ir realizavimas, ir komunikacija. „O mums tai buvo ir puiki proga priminti pirkėjams, jog „Super Garden“ yra savas, lietuviškas prekės ženklas“, – sako novatoriškų produktų gamybos įmonės vadovė.

Daugiau rasite: https://www.15min.lt/maistas/naujiena/naujienos/ar-jau-ragavote-lietuvisku-skanestu-kokiais-anksciau-maitindavosi-tik-nasa-astronautai-1042-1382560